- gonyčia
- ×gonýčia (hibr.) sf. (1) 1. išvarytas žmogus; persekiojama būtybė: Gonýčia yra žmogus, kurį gen laukan iš kiemo J. Visi bėga kaip gonýčios žiūrėti J. Vėjas kaip gonýčia JD932. 2. col. būrys, gonia: Paskui Marę vištos nuejo kai gonyčia Tvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.